Katės – savarankiškos, elegantiškos ir tuo pačiu be galo mielos būtybės, kurios savo švelniu murkimu geba nuimti visos dienos stresą. Tačiau jų sveikata ir laimė priklauso ne tik nuo glostymų ir žaidimų. Vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių katės gerovę, yra tinkamai subalansuota mityba. Net jei katė atrodo patenkinta griauždama bet kokį dubenėlyje atsidūrusį pašarą, tai dar nereiškia, kad jos organizmui suteikiamos visos būtinos maistinės medžiagos.
Ar kada nors susimąstėte, kodėl kai kurios katės turi žvilgantį kailį, energijos pliūpsnius ir visuomet gerą nuotaiką, o kitos atrodo pavargusios ar pernelyg vangios? Atsakymas slypi maiste, kurį jos gauna. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie kačių mitybą – nuo tinkamo pašaro pasirinkimo iki paprastų klaidų, kurias dažnai daro net patys rūpestingiausi šeimininkai.
Katės mitybos pagrindai
Katės – tikros plėšrūnės, kurių organizmas evoliucionavo taip, kad jų mityba būtų pritaikyta gyvūniniams baltymams. Skirtingai nuo šunų ar kitų augintinių, katės negali pilnai įsisavinti maistinių medžiagų iš augalinės kilmės produktų. Jos privalo gauti aukštos kokybės baltymų ir riebalų, kurie užtikrina energiją, raumenų stiprumą bei sveiką kailį. Svarbi maistinė medžiaga katėms yra taurinas – esminė aminorūgštis, kurios organizmas pats negamina. Jos trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos ar regėjimo sutrikimai.
Be baltymų, katėms reikia ir tam tikrų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų, kurie padeda palaikyti bendrą sveikatą. Tačiau angliavandeniai, kurių dažnai būna pigesniame pašare, katėms nėra būtini ir netgi gali apkrauti jų virškinimo sistemą. Nustatydami porcijas, atsižvelkite į katės amžių, aktyvumą ir svorį. Kačiukams reikia daugiau kalorijų dėl intensyvaus augimo, o suaugusioms ar mažiau judančioms katėms – mažesnių porcijų, kad būtų išvengta svorio problemų.
Svarbiausia – rinkitės kokybišką maistą, kuris atitinka jūsų katės poreikius. Tinkamai subalansuota dieta ne tik užtikrins jūsų augintinės gerovę, bet ir suteiks jai energijos džiaugsmingai murkti bei žaisti kiekvieną dieną. O jeigu ieškote kokybiškų konservų katėms – tokiu atveju kviečiame pasižvalgyti po Mumbo.lt internetinės parduotuvės asortimentą.
Paprastos klaidos, kurias daro šeimininkai
Net geriausiais ketinimais vadovaudamiesi šeimininkai kartais padaro klaidų, kurios gali turėti įtakos jų katės sveikatai. Viena dažniausių – per didelis skanėstų kiekis. Katės moka manipuliuoti savo žavingais žvilgsniais, tačiau nuolatinis papildomas kąsnelis gali virsti antsvoriu, o tai ilgainiui apsunkina sąnarius, širdį ir bendrą savijautą. Skanėstus naudokite saikingai – kaip atlygį, o ne pagrindinę mitybos dalį.
Kita klaida – maitinimas žmonių maistu. Atrodytų, kas blogo duoti katei šiek tiek sūrio ar pieno? Tačiau daugelis kačių netoleruoja laktozės, o svogūnai, česnakai, šokoladas ar net vynuogės gali būti joms pavojingi. Net jei katė mielai laižo lėkštėje likusius padažo likučius, jos organizmui tai nėra tinkamas maistas.
Na ir paskutinė klaida – neatsižvelgti į porcijų dydį. Dažnai šeimininkai palieka pilną dubenėlį maisto manydami, kad katė pati žinos, kiek reikia suvalgyti. Deja, daugelis kačių neturi „savikontrolės“ ir linkusios persivalgyti. Geriau laikykitės rekomenduojamų porcijų dydžių, atsižvelgdami į katės amžių, svorį ir aktyvumą. Atsakingai koreguodami šiuos dalykus, galite padėti savo katei išlikti sveikai, energingai ir patenkintai.
Ką daryti, jei katė atsisako valgyti?
Kai katė staiga nustoja domėtis maistu, tai gali sukelti nerimą. Pirmiausia svarbu atidžiai stebėti situaciją. Ar katė atrodo aktyvi ir žvali, ar ji tampa apatiška? Stresas, aplinkos pokyčiai ar naujo maisto įvedimas dažnai būna pagrindinės priežastys, kodėl katė gali atsisakyti ėsti. Jei neseniai pakeitėte maistą, pabandykite grįžti prie ankstesnio arba sumaišyti naują ir seną maistą, kad perėjimas būtų švelnesnis.
Temperatūra taip pat gali turėti įtakos – kartais katės labiau mėgsta šiltą, kambario temperatūros maistą, kuris stipriau skleidžia kvapą. Galite šiek tiek pašildyti šlapią pašarą arba užpilti sauso maisto trupučiu šilto sultinio (tik be druskos ar prieskonių!). Jei problema – stresas, pasirūpinkite ramiu kampeliu, kur katė galėtų atsipalaiduoti.
Tačiau jei katė atsisako valgyti ilgiau nei 24 valandas, būtina kreiptis į veterinarą. Ilgesnis badavimas gali sukelti kepenų lipidozę – rimtą sveikatos būklę, ypač jei katė turi antsvorio. Veterinaras įvertins situaciją ir, jei reikės, pasiūlys sprendimus, pavyzdžiui, specialų maistą ar gydymą. Svarbiausia – neignoruoti problemos ir veikti greitai, kad jūsų katė vėl džiaugtųsi pilnu dubenėliu ir gera savijauta.