Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai nukentėjusios nuo seksualinio smurto moterys susiduria su abejingumu ir kaltinimais iš teisėsaugos institucijų. Viena mergina, patyrusi seksualinį smurtą, pasidalijo savo skaudžia patirtimi, kai kreipėsi į policiją. Ji teigia, kad tyrėja, vietoj to, kad rimtai žiūrėtų į jos skundą, tik pasijuokė ir pasakė, kad ji pati kalta dėl to, kas įvyko.
Šis atvejis atskleidžia gilias problemas teisėsaugos sistemoje, kurioje vis dar trūksta jautrumo ir supratimo apie seksualinio smurto aukų patirtis. Nukentėjusios moterys dažnai susiduria su stereotipais ir kaltinimais, kurie ne tik žeidžia, bet ir atgraso nuo kreipimosi pagalbos. Tai rodo, kad būtina keisti požiūrį ir užtikrinti, kad teisėsaugos darbuotojai būtų tinkamai apmokyti ir pasirengę padėti aukoms.
Visuomenėje vis dar gajūs mitai apie seksualinį smurtą, kurie dažnai kaltina aukas dėl jų patirtų išgyvenimų. Tai ne tik trukdo teisingumui, bet ir skatina smurtautojus jaustis nebaudžiamais. Todėl svarbu ne tik keisti teisėsaugos institucijų požiūrį, bet ir šviesti visuomenę apie seksualinio smurto realijas bei aukų teises.
Šis atvejis taip pat pabrėžia būtinybę stiprinti paramos sistemas nukentėjusiems asmenims, kad jie jaustųsi saugūs ir palaikomi. Tik taip galima užtikrinti, kad kiekvienas, patyręs smurtą, gautų reikiamą pagalbą ir teisingumą.
