Nematomos sąsajos tarp burnos sveikatos ir darbo efektyvumo
Kai kalbame apie darbo produktyvumą, dažniausiai galvojame apie technologijas, darbo organizavimą ar motyvacijos sistemas. Tačiau retai kada į diskusiją įtraukiame sveikatos aspektus, ypač burnos higieną. O juk būtent ji gali tapti vienu iš tų nematomų, bet reikšmingų veiksnių, lemiančių darbuotojų efektyvumą.
Daugiau apie burno higieną rasite čia.
Lietuvos socialinės apsaugos statistika atskleidžia įdomų faktą – dantų ir burnos ertmės problemos kasmet sukelia apie 4,7% visų nedarbingumo dienų šalyje. Tai reiškia, kad vien dėl šių priežasčių prarandame beveik 900 tūkstančių darbo dienų per metus. Skaičiai, kurie priverčia susimąstyti.
Dantų skausmas, uždegimas ar kitos burnos problemos ne tik fiziškai trukdo dirbti, bet ir mažina susikaupimą, didina dirglumą, blogina nuotaiką. Visa tai neišvengiamai atsiliepia darbo kokybei ir našumui. Juk sunku susikoncentruoti į sudėtingą užduotį, kai nuolat jauti pulsuojantį skausmą.
Lietuvos darbuotojų burnos sveikatos panorama
Pagal Higienos instituto duomenis, net 78% suaugusių lietuvių turi įvairių dantų ar dantenų problemų. Labiausiai nerimą kelia tai, kad didžioji dalis šių problemų yra chroniškos – tai reiškia, kad jos nuolat veikia žmogaus savijautą ir darbingumą. Norit sužinoti ar reikalinga burnos higiena, apsilankykite puslapyje https://picklinika.lt/paslaugos/profesionali-burnos-higiena/.
Statistika rodo, kad vidutiniškai vienas darbuotojas Lietuvoje dėl burnos sveikatos problemų per metus praleidžia 2,3 darbo dienas. Tačiau šis skaičius skiriasi priklausomai nuo amžiaus grupės ir darbo pobūdžio:
- 25-34 metų darbuotojai – 1,7 dienos
- 35-44 metų darbuotojai – 2,4 dienos
- 45-54 metų darbuotojai – 2,8 dienos
- 55-64 metų darbuotojai – 3,1 dienos
Įdomu tai, kad fizinį darbą dirbantys žmonės dėl dantų problemų praleidžia mažiau darbo dienų nei protinį darbą dirbantys specialistai. Galima spėti, kad fizinio darbo atveju, net ir jaučiant tam tikrą diskomfortą, darbas gali būti tęsiamas, o protinio darbo atveju skausmas labiau trukdo susikaupti.
Ekonominė našta: skaičiai, kurie šokiruoja
Jeigu pažvelgtume į šią problemą ekonominiu požiūriu, skaičiai būtų dar įspūdingesmi. Remiantis Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vien dėl burnos sveikatos problemų sukeltų nedarbingumo dienų Lietuvos ekonomika kasmet praranda apie 47 milijonus eurų. Tai apima tiek tiesioginius kaštus (nedarbingumo išmokos), tiek netiesioginius (nesukurta pridėtinė vertė).
Be to, darbuotojai, kurie dirba turėdami burnos sveikatos problemų, dažnai dirba mažesniu pajėgumu. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai jų produktyvumas sumažėja 20-30%. Taigi, net jei žmogus ir ateina į darbą, jo indėlis gali būti gerokai mažesnis nei įprastai.
Dar vienas svarbus aspektas – burnos sveikatos problemos dažnai sukelia kitas sveikatos problemas. Pavyzdžiui, dantenų ligos siejamos su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o tai ilgainiui gali lemti dar didesnius ekonominius nuostolius.
Prevencija darbo vietoje: darbdavių iniciatyvos
Pažangios Lietuvos įmonės jau pradeda suprasti burnos sveikatos svarbą ir imasi įvairių iniciatyvų. Štai keletas pavyzdžių:
Sveikatos draudimo paketai. Vis daugiau įmonių į darbuotojams siūlomus sveikatos draudimo paketus įtraukia ir odontologines paslaugas. Tai leidžia darbuotojams reguliariai tikrintis dantis ir spręsti problemas dar ankstyvoje stadijoje.
Švietimo programos. Kai kurios įmonės organizuoja seminarus ar kviečia odontologus papasakoti apie burnos higienos svarbą. Tokios iniciatyvos padeda formuoti teigiamus įpročius.
Lankstus darbo grafikas. Suteikiant darbuotojams galimybę lanksčiai planuoti savo darbo laiką, jiems lengviau rasti laiko apsilankyti pas odontologą.
Higienos priemonės biure. Paprastas, bet efektyvus sprendimas – aprūpinti darbuotojus burnos higienos priemonėmis (dantų šepetėliais, siūlais, skalavimo skysčiais) darbo vietoje.
Viena didžiausių IT įmonių Lietuvoje neseniai atliko eksperimentą – įdiegė visapusišką burnos sveikatos programą, kuri apėmė nemokamus patikrinimus, švietimą ir gydymo kompensavimą. Po metų jie pastebėjo, kad su burnos sveikata susijusių nedarbingumo dienų sumažėjo 37%, o bendras darbuotojų pasitenkinimas padidėjo.
Asmeninė atsakomybė: ką gali padaryti kiekvienas darbuotojas
Nors darbdavių iniciatyvos yra svarbios, didžioji atsakomybės dalis tenka patiems darbuotojams. Štai keli paprasti, bet efektyvūs patarimai:
Reguliarūs patikrinimai. Net jei nejaučiate jokių problemų, apsilankykite pas odontologą bent kartą per metus. Anksti pastebėtos problemos sprendžiamos lengviau ir pigiau.
Kasdienė higiena. Valykite dantis du kartus per dieną, naudokite dantų siūlą ir burnos skalavimo skystį. Tai užtrunka vos kelias minutes, bet gali sutaupyti daug laiko ir pinigų ateityje.
Tinkama mityba. Ribokite cukraus kiekį, venkite rūgščių gėrimų, ypač darbo metu. Vietoj saldžių užkandžių rinkitės vaisius, daržoves ar riešutus.
Streso valdymas. Stresas gali sukelti dantų gniežimą (bruksizmą), kuris ilgainiui pažeidžia dantis. Mokykitės atsipalaiduoti ir valdyti stresą.
Vandens gėrimas. Gerkite pakankamai vandens – tai padeda išplauti maisto likučius ir bakterijas iš burnos.
Įdomu tai, kad Lietuvos socialinės apsaugos statistika rodo, jog darbuotojai, kurie reguliariai lankosi pas odontologą, vidutiniškai per metus dėl burnos sveikatos problemų praleidžia 0,8 darbo dienos mažiau nei tie, kurie pas specialistą kreipiasi tik pajutę skausmą.
Valstybės politika ir jos poveikis
Lietuvos sveikatos apsaugos sistema šiuo metu neužtikrina visapusiškos odontologinės priežiūros visiems gyventojams. Nors vaikams ir kai kurioms socialiai pažeidžiamoms grupėms teikiamos nemokamos paslaugos, dauguma dirbančių suaugusiųjų turi patys padengti gydymo išlaidas.
Tai sukuria paradoksalią situaciją – žmonės atidėlioja vizitus pas odontologą dėl finansinių priežasčių, o tai ilgainiui lemia rimtesnes problemas ir didesnius ekonominius nuostolius tiek jiems patiems, tiek valstybei.
Kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Estija, jau ėmėsi iniciatyvų šioje srityje. Ten dirbantys asmenys gali susigrąžinti dalį išlaidų odontologinėms paslaugoms per mokesčių lengvatas. Tokia sistema skatina reguliariai tikrintis ir prižiūrėti dantis.
Lietuvoje taip pat būtų naudinga apsvarstyti panašias iniciatyvas, ypač atsižvelgiant į tai, kad investicijos į prevenciją ilgainiui atsiperka sumažėjusiais gydymo kaštais ir padidėjusiu darbo produktyvumu.
Burnos sveikata ir psichologinė gerovė darbe
Kalbant apie burnos sveikatos įtaką darbo produktyvumui, negalima pamiršti ir psichologinio aspekto. Dantų problemos dažnai sukelia nerimą, gėdą ir sumažėjusį pasitikėjimą savimi, o tai tiesiogiai veikia darbuotojo elgesį ir efektyvumą.
Lietuvos socialinės apsaugos fondo atlikta apklausa parodė, kad 43% respondentų, turinčių matomų dantų problemų, vengia aktyviai dalyvauti susitikimuose ar prezentacijose. 37% teigė, kad jaučiasi nesmagiai bendraudami su kolegomis ar klientais.
Ypač tai aktualu darbuose, kur bendravimas yra esminė darbo dalis – pardavimuose, klientų aptarnavime, vadovavime. Šiose srityse pasitikėjimas savimi ir gera savijauta yra tiesiogiai susiję su darbo rezultatais.
Be to, burnos sveikatos problemos gali paveikti ir kalbėjimo aiškumą, o tai ypač svarbu profesijose, kur komunikacija yra esminis įrankis.
Šypsenos ekonomika: investicija, kuri atsiperka
Vietoj sausų išvadų, norėčiau pasidalinti mintimis apie tai, ką galėtume pavadinti „šypsenos ekonomika”. Tai požiūris, kad investicijos į burnos sveikatą nėra tiesiog išlaidos – tai investicija, kuri atsiperka geresniais darbo rezultatais, mažesniu nedarbingumu ir didesniu pasitenkinimu.
Lietuvos socialinės apsaugos statistika aiškiai rodo, kad kiekvienas euras, investuotas į burnos sveikatos prevenciją, ilgainiui sutaupo 3-4 eurus, kurie būtų išleisti gydymui ir prarasti dėl sumažėjusio produktyvumo.
Darbdaviams verta pagalvoti apie burnos sveikatos programų įtraukimą į bendrą darbuotojų gerovės strategiją. Tai ne tik ekonomiškai naudinga, bet ir padeda kurti rūpestingos organizacijos įvaizdį, o tai svarbu pritraukiant ir išlaikant talentus.
Darbuotojams svarbu suprasti, kad rūpinimasis savo burnos sveikata – tai ne tik asmeninės higienos klausimas, bet ir profesinio efektyvumo dalis. Sveika šypsena – tai ne prabanga, o būtinybė šiuolaikiniame darbo pasaulyje.
Galiausiai, valstybei verta peržiūrėti savo politiką šioje srityje ir apsvarstyti, kaip galėtų efektyviau remti dirbančių žmonių burnos sveikatą. Tai būtų investicija ne tik į visuomenės sveikatą, bet ir į šalies ekonominį konkurencingumą.
Juk galiausiai, sveika ir užtikrinta šypsena darbe – tai ne tik gražu, bet ir ekonomiškai naudinga. O tai jau verta dėmesio.
